nugeisti — nugeĩsti, nugeĩdžia, nùgeidė intr. nustoti geisti: Ans nugeidė arielkos, t. y. nebgeidžia jau J. | refl.: Juodu, nusigeisdamu didesnės garbės, nuo tavęs atpuolė prš. geisti; įgeisti; nugeisti; pageisti; pergeisti; užgeisti … Dictionary of the Lithuanian Language
pageisti — pageĩsti, pageĩdžia, pàgeidė intr., tr. panorėti; palinkėti: Aš pàgeidžiau tą kirvį, kurį ans tura J. Ko tik vaikas pageidžia, tą jam ir duoda Ds. Visokio labo pageidėme (palinkėjome) jai V.Piet. Pageĩsk (paprašyk), kad valgyt duotų, ba visi … Dictionary of the Lithuanian Language
pergeisti — intr. nustoti geidus: Kiaulė pargeis kuilio, reik varyti, kad ir šventà Šts. geisti; įgeisti; nugeisti; pageisti; pergeisti; užgeisti … Dictionary of the Lithuanian Language
užgeisti — užgeĩsti, užgeĩdžia, ùžgeidė intr. labai panorėti: Užgeidė vesti antrą pačią BsPIII58. Ažugeidė nuo marių žolyno Ml. | refl.: Tai va, sykį užsigeista Rokiškio grafo du dvarai suliet rš. Vieną kartą Vincentas užsigeidė išvirti sriubą P.Cvir.… … Dictionary of the Lithuanian Language
įgeidimas — įgeidìmas sm. (2) → įgeisti: Idant piktais geiduliais arba įgeidimais neteptumbime dūmų ir širdų mūsų DP295. | refl.: Ūmus jo įsigeidimas dar su kai kuo susipažinti nebuvo keistas Vaižg. Durna būtum kožno vaiko insigeidìmo žiūrėdama Ds. Juo… … Dictionary of the Lithuanian Language